Sveiki visi,

Labai šaunu, kad prisideda visi kas turi patirties rulonų gamybos technikoje. Ir tokios informacijos tikrai reikia kuo daugiau.
Pritariu visiems teiginiams kuriuos pridurei "Sukasi" , ir tikrai nėra ko įsižeidinėti.

Dabar dėl šėrimo - mane domina toks variantas - http://www.wintonengineering.co.nz/PD%2 ... eeders.htm - ar avys galės ėsti, jeigu aš tiesiog atvešių ruloną šieno ir padėsiu į tokia šerykla?

As tokiai seriau visa ziema,pagrindinis pliusas-mazai istampo apie 20% kraikui

Tarpezere,

Tai tik vienas pliusas, kad mažai ištampo? O kaip dėl šėrimo dažnumo? Juk rulona kaip padėsi, tai jo tikrai užtenka ilgesniam laikui?
O tai kokios šeryklos yra pačio geriausio?

Aš seriau 50 aviu su tokia viena serykla,yr 26 vietos vienu kartu, 50 aviu ėda 4-5 dienas viena ruli,po 3 dienos reik apverst ir sutvarkyt,

Pliusu daugiau
Ten kur maitinasi negali pasitustinti
Todėl sveikesnis racionas

Jei kas siekiate gerų priesvorių kuo efektyviau panaudojant ganyklų žolę, o ta žolė peraugusi, britų ūkininkų forume pataria daryti taip - taip daro galvijams (gal ir Lietuvoje?), bet gal ir avims įmanoma:

kai ganyklų žolė peraugusi, pirma, gyvuliai pusė jos išguldo ir nesuryja (didelis nuostolis, ypač turint nedaug ganyklų), antra, kai skabo žolės viršūnėles ar šoninius stiebelius (galvos lygyje), ne taip greitai pasisotina kaip skabytų 10 cm aukščio žolę, tada išeikvoja daugiau energijos, kad gautų tą patį kiekį žolės (pati vakar ir šįryt stebėjau, nes teko pervesti į aukštą žolę).

Paskaičiuota, kad peraugusioj žolėj karvės pašarų įsisavinimo efektyvumas krenta 10 proc, nes nusirovusi žolės ji turi daug aukščiau iškelti galvą, kas jai nebūdinga, tam išeikvoja daugiau savo energiojs, sugaišta daugiau laiko. (taip aiškino viename seminare)

Todėl siūlo nupjauti dvi pradalges, geriausia vidudienį, nes tada žolėj daugiau cukraus) ir perkelti piemenį taip, kad gyvuliai prieitų prie tos nupjautos žolės, bet nepasiektų augančios, nes tada karvės sieks augančios ir sutryps nupjautą. Ir taip kas kiek laiko kilnoti.

Tokio metodo siūlytojai teigia, kad šitaip žolė daug efektyviau sunaudojama, negu ją pjaunant ir silosuojant - labai maži nuostoliai.

Nereikia manyti, kad škotai ar australai ar n.zelandiečiai paleidžia savo avis į kalnus ar plačius laukus ir vargo nemato. Žmonės dirba, ir rimtai dirba.

Beje, britai grūdais avių nešeria (gal išskyrus, žinoma, kai kuriuos atvejus), nes tai l. brangu. Iš forumo supratau, kad jie perka ne grūdus, o šieną, stengiais l. efektyviai išnaudoti ganyklas. Jeigu būtų pigiau grūdai, jie savaime suprantama šertų grūdais. Skaičiau žinutę, kad britai pamėgino išeiti į ispanų rinką (Ispanijoj šeria grūdais) ir baiminosi, kad ispanai nepratę prie vien žole/šienu šertų avių mėsos, bet ispanai ir britų ėrieną/avieną labai gerai įvertino.

Gaila, kad mano vyras nesutinka šitiap žaisti su tom pradalgėm (ganyklos juk daug!!! ), aš tai tokiam metodui pasirašyčiau

Sveiki visi,

Labai džiugu, kad yra tokių aktyvių žmonių, kurie suteikia papildomos informacijos apie pašarų ruošą.

Visų pirma dėl peraugusios žolės, mano supratimu, žmonės, kurie augina protingai ir nori siekti geriausių rezultatų - viską skaičiuoja. Paimkim paprasta matematiką:
1) "...Paskaičiuota, kad peraugusioj žolėj karvės pašarų įsisavinimo efektyvumas krenta 10 proc", minus 10 % - tai yra daug - nuo 10 kg prieauglio -1 kg.
2) Kiekvienas augalas turi savo augimo etapus ir tam tikru periodu subręsta ir turi daugiausiai maistingų medžiagų, jeigu laukiama ilgesnį laikotarpį augalas pradeda sukti žeidus ir tuo periodu iš stiebo visas maistingas medžiagas perduoda pumpurui augti ir stiebtis, tuomet daug maistingų medžiagų pasišalina iš stiebo. Procentaliai negaliu pasakyti kiek maistingu medžiagų pašalinama, bet tai dar vienas minusas priesvorio auginimui.

Čia tiesiog mano pasysakymas ir perteikiu savo informaciją, ką sužinau kalbėdamas su žmonėmis, kurie gamina pašarus.
Pats, noriu auginti avis - nieko neturiu, nei žemės(Kauno apskrityje), nei technikos - nieko, bet taupau ir judu link, kad įsigyčiau sklypą ir pastatus kokiam kaime, kad pradėti. Bet dabar ieškau kuo daugiau informacijos, kad tinkamai pasiruošti pradžiai.

Loreta, aš pritarčiau tavo vyrui, nes žaisti su pradalgiais galima tik tuo atveju, jeigu avis laikai tik dėl "landšafto" arba tik savo minimaliems poreikiams patenkinti.
Arba pabandyk paskaičiuoti, kiek viskas kainuotų - kuras, darbas, techniką (armotizacija detalės - jeigu tokia naudosi) = koks efektivumas - kiek kg priaugs ir bus aišku ir motyvuota.

Nupviojau 6 h pievos šienainiu sukti, matysim kas iš to gausis. Mano stebuklinga programa rodo rytoj karštą saulėtą dieną. Klausimas forumiečiams, kaip avys ėda Krūminį builį , ar geriau jo aplamai nesukti į šienainį ?

Mes krūmnį builį pjaunam ir duodam, viskas gerai.

Ar šiandien vėjas spės prapūsti ir padžiovinti žolę. Jei gausi silosą, ne šienainį, avims per rūgštu, gali sunegaluoti, jeigu jau duoti, tik kartą dienoj ir pan., vad. būtinaireikia turėti ir sauso šieno. O prieaugliui siloso išvis nerekomenduojama.

Girdėjau, kad seminaruose dabar moko (pati nebuvau), jog šienainis - tai be 5 minučių šienas ir turi būti labai stipriai susuktas. Dar plius pradžiovintas turi būti nė kiek neaplytas, nes pelys.

Kadangi oras kaip programa ir rodo šiandien padžiovinsiu ir suksiu šienainį vakarop o vat ryt vėl lietus
Oras Utens raj.

Sveiki.Kokia kaina sieno siemiat?pvz.1-kitkos(10kg).

ar kasnors bandet ganyte pelkeje, mane domina jei aptversiu pieva su pelke, ar avys netycia ten joje nenusitapins ?

pas mus ganykla susisiekia su pelke, tai nuo pelkės net netvėrėm, bet ir pernai ir šiemet avys nelindo giliau į pelkę.

Nerekomenduociau vien dėl nagu puvinio,nebent turite takeli su vario sulfatu

Šlapioj ganykloj ir didensė rizika užsikrėsti kepenų parazitu peteliškėm. Nuo jų avys kosti, , parazitas per orą ėdžias, pašarą, patenka kitoms avism. Aptikti, man rodos, galima tik per kraujo tyrimą arba paskerdus perpjovus kepenis išilgai išsilaksto juodos skruzdėlytės (kepenyse) - pati nemačiau, taip aiškino laboratorijoj.

Nu va šienas po stogu Jojinės atėjo. Sveikinu visus Jonus ir Janes ir visus narius su šia švente.
Su orai pasisekė tai suma sumarum 6,4 h susukta 43 rulonai 200 kitkų ir vežimas šieno. Dar dalis liko voluose kurį teks sudeginti nes jau nebetilpo.
Kainos ką domina tokios rulonai plėvele 45 lt už vnt.
Kitkavimas 0,7 lt už vnt.
Sėkmės tiems kas dar tik ruošia ar ruoš šieną