Yra straipsnis „Ūkininko patarėjyje“ "Mėsiniai galvijai: senovėje aukojo dievams, šiandien - perdirbėjams":
http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite ... le_id=1170
Kai kurie straipsnio teiginiai užkliuvo

:
“...Užsienyje įsitikinau, kad norint turėti pelningą ir konkurencingą pienininkystės ūkį, reikia laikyti didelę 200 karvių bandą. O mėsine galvijininkyste besiverčiantis ūkis vidutiniam pelningumui palaikyti turėtų laikyti 60-100 mėsinių karvių bandą...“
Drįsčiau suabėjoti dėl pelningumo...manau šiuo atveju vienintelis mėsinės galvijininkystės pranašumas yra tai kad mažiau darbo.
Tai patvirtina dabartinė padėtis Lietuvoje:
“...Su broliu turime 30 pieninių karvių bandą. Kol yra kas melžia, pienininkystės į mėsinę galvijininkystę nekeisime. O ateityje? Gal tada, kai nepakaks jėgų melžti. Nors... niekada nesakyk niekada“, - gūžtelėjo pečiais Arvydas Krupauskas iš Žalvarių (Molėtų r.)...“
Iš 30 žindenių tiek pajamų tikrai nebūtų,nei iš 30 pieninių karvių.
“...Plėsti ir modernizuoti ūkį stengiuosi savo lėšomis. Planuoti ir prisiimti įsipareigojimus lengva, bet nežinia, kaip kas ateityje gali pakrypti. Ir Vokietijoje mačiau, kaip žemdirbiams paramos suma kisdavo. Išmokų siejimo su ūkio produkcijos realizavimu kryptimi einama ir Lietuvoje, - kalbėjo jaunasis ūkininkas B.Pusvaškis...“
Kad kaip tik einama išmokų atsiejimo nuo gamybos kryptimi...
“...Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mėsos perdirbimo įmonėse įdiegta skerdenos klasifikavimo sistema. Matydami tik tiriamos mėsytės numerį, skerdenos tikrintojai nežino, ar galvijas priklausė kirkilui, preikšui ar kitam žinomam ar visai negirdėtam „pavardaičiui“, ar tikrintojo artimam giminaičiui arba draugui. Tikrintojams formaliai korupcijos nepripaišysi. Aiškiai nurodyti ir raumenų bei riebalų vertinimo kriterijai.
Deja, realiai skerdenos klasifikavimo sistema funkcionuoja vangiai, perdirbėjai nėra suinteresuoti brangiau mokėti už aukštesnės kokybės skerdeną. Mėsinių ir mišrūnų galvijų augintojai dėl to negauna dalies planuotų pajamų, neturi motyvacijos toliau plėtoti mėsinių galvijų auginimo verslą.
Dar didesnę skriaudą šalyje patiria mėsinius galvijus auginantieji ekologiškai. Niekam nerūpi, kad jų gyvulių auginimo kaštai didesni, mėsytė kokybiškesnė ir sveikesnė. Nepaisant ir niekur nefiksuojant ekologiškai augintų gyvulių sertifikatų, galvijai superkami tokiomis pat sąlygomis, kaip ir augę įprastiniame ūkyje...“
Aš ta skerdenų vertinimo sistema visiškai nepasitikiu(iš asmeninės patirties).Kaina už galvijus yra maža,nesvarbu kaip beparduotum-ar pagal gyvą svorį,ar pagal skerdenas...
“...Neverta Lietuvoje beveik veltui pardavinėti galvijus. Radau supirkėjus Danijoje. Už 8 mėnesių mėsinius galvijus, pasiimdami iš kiemo, siūlo po 5 eurus už gyvojo svorio kilogramą. Tik pageidauja, kad galvijų būtų ne mažiau nei 12“, - sakė svetingojo ūkio šeimininkas B.Pusvaškis...“
Jei tai ne blefas,tikrai žymiai labiau apsimokėtų parduoti tik 8 mėnesių veršelį už tokią kainą,nes už 2 metų bulių nė tiek negauni...