Senas bet gana informatyvus straipsnis:
Mėsinė galvijininkystė ne egzotiškas hobis, Valstietis, p. 7 Autorius: Rasa Prascevičienė, data: 2006 07 15
Apie tai, kad šalyje būtina kuo sparčiau didinti mėsinių galvijų bandą bei gerinti jų skerdenų kokybę kalbama jau ne pirmi metai, realiai šis procesas vyksta labai vangiai. Kokių buvo padaryta klaidų ir kokios galimos mėsinės galvijininkystės perspektyvos? Apie tai su Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriaus vedėju Andriumi TURSKIU kalbasi korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.
- Lietuvai tapus ES nare ir sėkmingai išsiderėjus nemažą 47 tūkst. karvių lindenių kvotą, mūsų šalies žemdirbiams atsirado gerų galimybių auginti mėsinius galvijus, juolab kad šį sektorių jau keleri metai remia ir valstybė. Ar ši parama, žiūrint iš veislininkystės mokslo ir šalies ekonomikos vystymo pozicijų, buvo naudojama racionaliai?
- Šalies Vakarų ir Rytų regionuose, ypač ten, kur dirvos nenašios ir nėra sąlygų vystyti intensyvią žemdirbystę bei pienininkystę, mūsų žemdirbiams iš tiesų yra puikus šansas užimti nišą, plečiant mėsinės galvijininkystės sektorių.
Dar 1995 m. Vyriausybė pradėjo subsidijuoti ūkius ir ūkininkus, pageidaujančius įsigyti mėsinių veislinių gyvulių iš užsienio. Valstybinėje gyvulių veislininkystės programoje buvo numatyta remti tuos augintojus, kurių aiški teisė į žemės nuosavybę, kurie turi veislininkystės darbo patirties bei kur yra sukurta gera pašarų bazė. Buvo numatyta, kad šiuose ūkiuose bus suformuotos 200-300 "galvų" veislinės mėsinių galvijų bandos, vykdomas kryptingas veislininkystės darbas, o dalis veislinių gyvulių parduodama kitiems ūkiams.
Deja, pastaraisiais metais Veislininkystės programos nuostatos primirštos. Atsitiko taip, kad veislinių galvijų įsigijo juos auginti nepasirengę ūkiai bei ūkininkai, todėl paaiškėjo, kad dalis gyvulių neatitinka veislinės vertės, be to, prarasta daug veršelių, taigi veltui buvo išleisti ir nemaži valstybės pinigai.
Iš tiesų galimybės auginti mėsinius galvijus Lietuvoje yra, bet, mano įsitikinimu, ne visiems augintojams būtina pirkti veislinius gyvulius -daugeliui puikiausiai tiktų ir mėsinių veislių mišrūnai, ypač smulkiuose ūkiuose, kuriuose neperspektyvus pieno ūkis.
- Šiemet Vyriausybė veisliniams mėsiniams gyvuliams įsigyti skyrė 3,4 mln. Lt. Ar šie pinigai, Jūsų nuomone, "pataikys į taikinį", t.y. padidins bei sustiprins veislinių galvijų bandą šalyje?
- Susidomėjimas mėsinės galvijininkystės verslu šalyje auga. Suprantama, Vyriausybė neturi galimybių subsidijuoti visų norinčiųjų įsigyti veislinių gyvulių. Žemės ūkio ministerija, norėdama patenkinti didesnio augintojų skaičiaus paraiškas, suteikė leidimą vienam ūkininkui nusipirkti iki 32 veislinių gyvulių. Negavusių šio leidimo liko daugiau nei pusė pateikusiųjų paraiškas. Akivaizdu, kad iš 32 gyvulių veislinės bandos nesuformuosi, nes tam reikalingas kruopštus ir ilgas veislininkystės darbas, o turint mažai gyvulių, nevykdant jų atrankos, neturint galimybių naudoti pačius geriausius veislinius bulius, mažas veislinis ūkis ateityje gali tapti eiline mėsinių galvijų banda. Mano manymu, jei Vyriausybė skiria pinigų mėsinių galvijų veislininkystei remti, tai turi būti daroma kryptingai, t.y. pinigai turi būti skiriami veislininkystės ūkiams, o ne tiems, kam veisliniai galvijai būtų egzotiškas hobis. Taigi šiemet valstybės pinigai veisliniams gyvuliams pirkti vargu ar bus panaudoti tikslingai.
- Galvijų augintojai neretai skundžiasi, kad mėsos perdirbimo įmonės neobjektyviai įvertina mišrūnų skerdenas ir moka už jas per mažai. Perdirbėjai savo ruožtu tvirtina, kad mišrūnas mišrūnui nelygu.
- Tai iš tiesų problema, kurią gvildenti reikėtų pradėti nuo situacijos karvių žindenių "rinkoje". Akivaizdu, kad Lietuva šiuo metu karvių žindenių kvotos neįvykdo. Daugiausia šių karvių yra pieno-mėsos tipo mišrūnių. Mat ir šioje srityje nebuvo išvengta klaidų. Iki šiol dažniausiai neperspektyvios pieno tipo karvės buvo sėklina-mos mėsinių bulių sperma. Tačiau mėsiniai buliai buvo blogai įvertinti (dar neturime aparato ilgajam nugaros raumeniui įvertinti), todėl gimę mišrūnai nebūna tokie, kokių augintojai tikisi. Pardavęs tokį buliuką perdirbimo įmonei ūkininkas lieka labai nusivylęs, nes dvejus metus jis vargo augindamas "mėsinį", o uždirbo mažai, mat skerdena nesiekė R kategorijos. Mėsos perdirbėjai savo ruožtu nepatenkinti tokių "mėsinių" buliukų mėsos kokybe. Taigi ir čia valstybės pinigai išmesti į "balą", nes iš pieno tipo karvės išvesti gerą žindenę - ilgas, kruopštus ir daug žinių reikalaujantis darbas.
Problema tai, kad mūsų augintojai, kryžmindami mėsinius galvijus, vis dar bando "išradinėti dviratį", nors patirtį galėtų perimti iš Škotijos, Airijos ūkininkų, kurie šioje srityje dirba jau 30 metų. Taigi jei ŽŪM specialistai ir toliau taip siaurai žiūrės į problemą, skirstydami finansavimo srautus, karvių žindenių kvotą bei mėsinės galvijininkystės nišą, ją Lietuva netolimoje ateityje gali ir prarasti.
- Kokią išeitį siūlote ūkininkams, planuojantiems imtis mėsinės galvijininkystės verslo, bet neturintiems sąlygų auginti veislinius galvijus ?
- Žemdirbiams, norintiems auginti mėsinius galvijus, bet stokojantiems veislininkystės žinių bei lėšų, siūlyčiau auginti dviejų mėsinių veislių mišrūnus, kurių telyčių už prieinamą kainą galima nusipirkti iš Airijos, Vokietijos, Danijos ūkininkų. BLUE GREY tipo galvijai - tai galovėjų ir šorthornų mišrūnai, labai paplitę Anglijoje bei Airijoje, o galovėjų ir angusų mišrūnai - Šveicarijoje. BLUE ROAN tipo galvijai - aubrakų ir šorthornų mišrūnai, sparčiai plintantys Kanadoje, Australijoje bei Vokietijoje. Abiejų šių tipų mišrūnai labai ištvermingi. Karvės nedidelės, joms nereikia produktyvių ganyklų - labai tinka ganyti nenašių žemių pievose ir kurti ekologinį ūkį. Pirmą kartą veršiuojasi 24 mėn. amžiaus, kai tuo tarpu šarole veislės - 36 mėn. Telyčių veršiavimosi nuostoliai - 10 proc., karvių - 5 proc., (šarolė - atitinkamai 20 proc. ir 10 proc.). Telyčios pirmą kartą kergiamos su aubrakų, o vėliau su limuzinų arba šarolė veislės buliais. Šių veislių bulių galima nusipirkti ir Lietuvoje. Minėtos mišrūnės karvės yra pieningesnės už šarole veislės karves ir su mažesnėmis pašarų sąnaudomis iki 8 mėn. užaugina didesnį veršį. Karvių produktyvumas siekia 12-14 veršelių (šarolė 7-8). Svarbiausia - šiuo atveju užtenka minimalių gyvulininkystės žinių.
Įdiegę šią mėsinių galvijų auginimo technologiją (su ja susipažinti galima LVA Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje), sėkmingai galėtume užpildyti karvių žindenių trūkumą bei garantuotume labai aukštos kokybės mėsos, kurios dar stinga ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse, gamybą. Nėra abejonės, kad tokį produktą parduoti gera kaina problemų nebūtų.
Be to, mėsinių galvijų augintojai turi kooperuotis, kaip tai daroma kitose šalyse. Tuomet būtų kur kas lengviau savo naudai "prilenkti" įstatymus, pasinaudoti naujausiomis mokslo technologijomis, sukurti gerą rinkodarą.
Šaltinis:
http://www.zum.lt/min/Spauda/files/Zeme ... 060715.htm
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
