Nu čia įdomiai parašyta...su kodu,kaip iš kosmoso Jei rimčiau,tai temą tokiu pavadinimu,reikėjo sukurti,nes šienainis vis plačiau visur naudojamas,o apie jį diskutuojame įvairiose temose,taip kad šioje temoje būtų išsamesnė informacija tik apie jį...
O admino prašyčiau šią temą perkelti į gyvulininkystės skyrelį,o tai augalininkai nelabai čia ką ta tema atsakys,o be to ir maišysis jiems ta tema...ir dar norėčiau kad pavadinnimą šios temos pataisytumėte į "Šienainio gamybos rulonuose reikalavimai"

Palietei labai sudėtingą temą. Tiek daug niuansų , kad net sunku pradėti aiškintis kas blogai. Pradžioje pasiūlymas suskaidyti visą ciklą dalimis, prasavimo laikas po pjūties, presavimas, vyniojimas, transportavimas, sandėliavimas. Padaręs klaidą bet kuriame iš šio ciklo elemente rezultatą gausi vienodą finale - pelėsį.

matot visko pasitaiko. Mes supresuojam ir vezam namo ir tada vyniojam i plevele. karta vakare susukau ir sugedo traktorius su frontaliniu tai tik kita ryta parsiveziau ir dar isrugu kibira uzpyliau ant rulono poto apvyniojau plevele - rezultatas labai geras jokio pelesio

jei gerai suspaustas ritinys tai nematau problemu del pelesio jis yra tik ten kur pradurta plevele, o jei ritinys pilnas oro(t.y. vidurys minkstas kad gali kumsti kisti) tai ir pelesiui daugintis palankios salygos. o siaip gali ir sausa, ir pavytusi ,ir zalia vynioti tai ir nepelys

Rulonus pradėjau sukti prieš koki 10 metų.Tai teko pastebėti, kad labiau mėgsta pelėti sausesni rulonai,Ypač jei žolė yra iš durpyno.Ir dar priklauso nuo metų.Pavyzdžiui prieš pora metų pas mus daug kas skundėsi kad pelėja rulonai, nors plėvelė nepažeista,ir dar tokiais mažais plėmais,manau kad pelėsis pateko su žolę.Teko man irgi vynioti rulonus praėjus kokiai 6-8 val. ,bet rulonai būdavo geri,tik ant vyniotuvo problemos būdavo.Įtakos turi ir plėvelė.Vienais metais nekibo, tai irgi kai kur metėsi pelėsis.Šiaip manau pagrindinė taisyklė yra ta , kad reikia gerai apvynioti plėvelę ir paskui jos nepažeisti (Varnos , pelės, žmonės).Kita taisyklė tai kuo stipriau suspausti.Jei gerai suspausta tai ir pažeidus plėvelę pelėsis toli neina.Aišku svarbu yra ir žolės drėgnumas .Nes jei žolė nėra perdžiūvusi tai ir susispaudžia geriau ir karvės ėda geriau.Dar vienas svarbus dalykas yra kaip dažnai tenka matyti kad žolę suka kai jau baigia ji peržydėti ar net jau sėklas meta.Kiti suka net kelis metus nešienautą pievą,o paskui skundžiasi " mon supova bloga susoka" Aš stengiuosi pjaut kai tik pradeda plaukiot. Na ir aišku stengtis suvyniot per tas 2 val. Štai tokie mano pastebėjimai

apie rulonu gamybą aisku tie kas dar ir kitiem daro galetų parašyti po knygą ir pas kiekvieną bus vis kas nors kitaip,mano pastebejimai apie pernai metus sukau sausesni iki dabar viskas gerai net pleveles vyniojau maziau niekas nesupelijo,toliau suvezti per tris dienas sako vezdavau ir po savaites viskas puiku,kai kurie nepilnai susispausdavo vidurys minkstas irgi viskas gerai,aisku kur prapleši veždamas arba varnos prakapoja tai gero to vietoj nelauk pelesis garantuotas.

Kas liečia praplėšimus tai aš juos gydau plačia statybine vandeniu atsparia izoliacija . Jei pastebi ir laiku tai yra iki paroas laiko užklijuoji tai pelesis neįsimeta. O plyšimas gali būti ir labai didelis , dedi sluoksnis prie sluoksnio ir padengi visą plotą, svarbu kad būtų nepažeistas suveržimas, nu tinkliukas ar šniūras , kad rulonas nesipūstų.

Nors ir "dingo" temos autorius ,gal tikrai skaidykime dalimis...gal pradėtumėme nuo geriausio pjūties laiko-koks jis geriausias ankštinėms ir koks varpinėms žolėms Koks geriausias presavimo laikas vieni teigia kad 1 para po pjūties,kiti sako kad šią vasarą buvo galima presuoti iš karto nupjovus...na ir pačios žolės gniūžtę paėmus sakoma kad galima presuoti tada,kai tą gniūžtę susukus nebebėga sultys ir pati gniūžtė nebeatsisuka,ją atleidus...Įdomu kokiais kriterijais vadovaujasi kiti

Tiesa sakant as nė karto nelaukiau nė vienos paros , ir iskart viniodavau... Pelėsio nė gramo nera buve, nebent kur plėvelė praplysus.

as tai pirkau presa o apie ritinius buvau tik girdejas.kabinau prie MTZ ir i laukus . sukau visoki ,zalia, vytinta,sausa. pelesio nera.Aisku kur buvo pazeista ir nemaciau papelijo,bet nedauk.Sukau su bugniniu CLASU kaimynui suko dirziniu kintamos kameros,dar pagailejo pleveles tai dalis ritiniu iki vidurio supelijo

Varpinėms pradedant išplaukiot,kai pradeda lyst varputė ,o ankštinėms žydėjimo pradžioj manau.O kiek išlaukti tai čia nuo žolėsir koks oras priklauso.Esu rytą pjovęs ir po pietų presavęs,arba išlauki ir parą.Tu pats atsakei į savo klausimą.

Tai būtent ta taisykle ir vadovaujasi kad susuki gniūžtę-sultys nebėga ir neatsisuka atleidus ir gali presuoti

Kaip manę mokė, tai susukus gniūžtę neturi likti žalios rankosnuo sulčių.

Gal ir kvailas klausimas,bet kuo skiriasi ritininis silosas nuo šienainio Aš visą laiką maniau kad tai tas pats dalykas,bet Č.Jukna savo knygoje kaip apie 2 atskirus dalykus kalba:
"...Moderniausia siloso gamybos technologija yra ritininis silosas.Tai labiausiai mechanizuota siloso gamyba.Tinkamai supresuotas ritinys,priklausomai nuo sausų medžiagų kiekio masėje,sveria 500-900kg.Naudojant šią technologiją,gaunami mažiausi žolės maisto medžiagų nuostoliai.Žolė į pradalges pjaunama įvairiomis žoliapjovėmis.Silosuojamai masei suvynioti naudojami ritininiai presai.
Į ritinius presuoti geriausiai tinka apvytinta žolė turinti 25-35 proc.sausųjų medžiagų.Esant sausesnei masei,didėja jos mechaniniai nuostoliai lauke,susidaro palankesnės sąlygos mielėms ir pelėsiams veistis.jeigu žolė pernelyg drėgna(18-20 proc.sausųjų medžiagų) ritiniuose gali kauptis sultys ir pablogėti fermentacija.Nerekomenduojama ritinius gaminti lyjant,nors ir silpnam lietui...
Šienainiu vadinamas pašaras,pagamintas iš apvytintos iki 40-60 proc. Drėgnumo žolės.Sukrautas į tranšėjas,kaupus ar susuktas į rulonus,jis užsikonservuoja veikiant iš augalų išsiskyrusiam anglies dioksidui bei organinėms rūgštims.Lyginant su silosu,šienainis yra 2-3 kartus maistingesnis ir jame organinių rūgščių būna 3-4 kartus mažiau.Geras šienainis gali atstoti šieną,o jo savikaina 2 kartus mažesnė negu šieno..."

Č.Jukna,V.Jukna „Mėsinių galvijų auginimas“ Kaunas,2004