Jo tikrai lietuviska veisle, apie kuria nei vienas normalus rasytinis saltinis neuzsimena. ir jokioje veisles knygoje nebuvo irasyta. Skaiciau apie gincus del sios veisles kazkur intike.

Nei vienas šaltinis neužsimena? O kokius šaltinius jūs žinote?
Na, kad ir pavyzdžiui yra visas mokslinis darbas vokiečių mokslininko Gunhild Kurt-Kun apie dvi primityvias senąsias veisles- Pomeranijos ir Škudžių.
Jokioje veislės knygoje nebuvo įrašyta? Atraskite nors vieną veislės knygą ar veislių sąrašą Vokietijoj, Austrijoj ar Šveicarijoj, kur škudžių avių kilmė būtų paminėta kita nei pabaltijo kraštas, Prūsija ar Lietuva. Aišku, vokiečiai būtinai pamini be Lietuvos dar ir Prūsiją- kažkada tai ir jų kraštas juk buvo. Bet tai nekeičia baltiškos kilmės. Bet kokioje literatūroje ar bet kokiame šaltinyje škudžių kilmė yra pabaltijo kraštas, Lietuva, Prūsija.
Žodžiu, situacija tokia, jog visos 5000 šių retų avelių Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Čekoslovakijoje, Austrijoje, Lenkijoje yra pripažįstamos kilusios iš pabaltijo ir Lietuvos, tik pas mus, Lietuvoje, ne. Mat kai kam vis dar trūksta šaltinių. O kita kalba tų šaltinių paskaityti tai jau nemoka, turbūt.
O Lietuvoje tokių šaltinių ir nėra, nes avininkystė buvo sunykus ir niekas rimtai to nefiksavo.Tačiau prieškariniuose lenkų šaltiniuose galima rasti škudes suskaičiuotas dešimtimis tūkstančių ir dar vienetų tikslumu(Mozūrijoje).
Lietuvos istoriniuose šaltiniuose žinių apie avis beveik nėra:
Gediminas Vaskela. Žemės reforma Lietuvoje 1919-1940 m.: Analizuojant Rytų ir Vidurio Europos agrarinės raidos XX a. III-IV dešimtmečiais tendencijas. V.: LII l-kla, 1998. P. 239-295. rašoma, kad

"Amžiaus pradžioje avys Lietuvoje buvo laikomos tik vietos poreikius mėsai ir vilnai tenkinti. Vilna vartojama išimtinai namų pramonės reikmėms. Karo metais avininkystė labai sunyko. Nepriklausomybės metais avių ūkis atsigavo, bet iki 1940m. nesumodernėjo. Ir toliau buvo laikomos primityvios avių veislės, duodančios mažai vilnų ir mėsos. Ne tik nebuvo jokio vilnos eksporto, bet net nemaža vilnos, vilnonių siūlų ir audinių tekdavo importuoti. Žemės ūkio rūmų iniciatyva ir paskatinimu, dalis ūkininkų pradėjo gerinti savo avių veislę, bet tai nebuvo masinis reiškinys, ir avių ūkis paliko primityvus. Neaugo ir avių skaičius."

Rašoma, kad avių veislės, o kokios neaišku.
Yra viena aiški priežastis, kodėl kai kurie avininkai užmerkia akis prieš šią istoriškai svarbią Lietuvai avių veislę. Tačiau, laimei, ne visi.Kitiems jokių abejonių nekyla.

as neuzmerkiu akiu tik uzsiminiau kad esu girdejes ar skaites kazkur jau sia tema. Tik vistiek idomu jei jau tokia veisle buvo anuomet kodel taip drastiskai isniko, kodel dvi likusios veisles buvo minimos, iskente visus rusiskus laikus ir kaip nebutu keista isliko o kita trecioji nugaravo be jokiu didesniu vargu. Ir paklausus daugeli senoliu nebuvo girdeta. O jei ten buvo kazkokioj "mandziurijoj" ar kur ten auginama tai asmeniskai as Lietuviskomis ju tikrai nelaikyciau, kas kad paturejom Lietuva didesne nei dabar pora simtu meteliu, bet prikazinkim tie krastai niekad nekalbejo lietuviskai ir t.t. buvom mes uzeme tuos krastus, kaip ir mus buvo uzeme kitos salys veliau - nieko nepadarysi. O priskirti sau tada viska kas eina iki juodosios juros irgi savotiskai nebutu teisinga.
Cia mano asmenine nuomone, jei kazkam jos lietuviskos atrodo, puiku - sveikinu, auginkite ir megaukites grazia aviu veisle. Man svarbiausia kad avys augtu dideles, sveikos ir mesingos.

Na, jūs turėtumėt pirmiausia pasidomėti kas tos "tikrosios" lietuviškos veislės. Nebuvo trijų veislių, iš kurių viena išnyko, o kitos išliko. Lietuvos juodgalvė- mišrūnas vietinių šiurkščiavilnių,anglų ir vokiečių veislių, patvirtinta tarybiniais 1961metais. Vietinė šiurkščiavilnė- laikoma, kad tai yra senoji veislė. Tiesiog, visas senąsias avis pavadino vietinėmis šiurkščiavilnėmis ir tuo pasibaigė, nes buvu rasta šaltiniuose, kad buvo tokia avis šiurkščia vilna. Beje, škudė taip pat šiurkščiavilnė. Ir pavadinimas"šiurkščiavilnė"- tai net neturėtų būti veislės pavadinimas, o vilnos rūšis.O Škudė išnyko tuoj po 2 pasaulinio karo. Išnyko, nes ši grynakraujė mažiausia vidurio Europos avis ūkiškai negalinti konkuruoti su kitomis mišrinamomis ir gerinamomis avimis nei mėsos, nei vilnos išeiga. Prieš tai buvo dokumentuota ir skaičiuota kaimyninėse šalyse tūkstančiais.Vokiečiai kelias paskutines išsivežė pas save į zoologijos sodą ir atkūrė populiaciją. Viskas dokumentuota. Jei norite įsitikinti- googlinkite "skudde". Įsitikinkite, jog visur, kur tik ji auginama, kilmė pripažįstama pabaltijys, kurio teritorija ir Kuršių Nerija ir Prūsija( Mozūrija), ir Lietuva. Tai visi garbūs žinomi užsienio mokslininkai, prisidėję prie škudžių išsaugojimo meluoja jau pusę amžiaus?
Pavadinimas vokiškai skudde- pasak mūsų kai kurių mokslininkų lietuviškas žodis, tik užrašytas vokiškai. "skudinti"-velti, teplioti."Škudė"-pagal Frenkelio žodyną yra maža avelė. Tad kai vokiečiai pasiėmė tas aveles, išgirdo, kaip jas vadina ir užrašė savo kalba. Beje, nereta lietuviška pavardė-Skudė, arba, kad ir ministro Kubiliaus vienas iš patarėjų- Kęstutis Škiudas.
Taigi, sumišrintos ir nežinomos kažkokios avys yra įteisintos lietuvės, o grįžusi iš tremties ir kilmės dokumentuose skrupulingų vokiečių nurodyta lietuviškos kilmės škudė- nebelietuvė.
Atseit ieškoma lietuviškuos dokumentuose ir nerandama, bet pilna įrodančių dokumentų, tik kitur ir kita kalba.
Škudės tapo asmeninių interesų ir išmokų nepasidalijimo auka, todėl dabar, kai avių kvotos , išderėtos iš EU jau tapo ankštos, tai labai neparanku yra turėti dar vieną veislę.

Ne mandžiūrija o mozūrija jeigu ką, ir ji visai šalia už Seinų dešiniau ir jau prasideda - Lenkijos pajūrio kraštas nuo Karaliaučiaus į apačią maždaug. Šiaip l. panašus į Lietuvą gan kalvotas su dag ežerų miškų, ko kitur lenkuose nlb.yra
o iki manžiūrijos tai ir vytautasas kiek žinau nebuvo nukakęs, ji gi kinijoje

Na man asmeniskai nesvarbu baisiai betkuriuo atveju sveikinu atgabenus i lietuva sias aveles, kuo didesne ivairove veisliu tuo idomiau tik. Juk puiku kai zmones gali rinktis ka auginti nes is 5 veisliu o tarkim is 20

Klausimas, ar norima pripazinti ja vietine lietuviska ar nykstancia lietuviska veisle?

Et jūs lietuvninkai...
Ne "škudės", o "skudės"!

Tiesiog vokiečiai taria S raidę, kaip Š, jei ji eina prieš priebalses K, T, V ir t.t. Todėl ir sako ne "skuden", o "škuden" (Skudden)

pvz. anglai sako "stoun" (stone), o vokiečiai "štein" (Stein); lietuviai sako "stovėti", o vokiečiai "štejen" (stehen); mes sakom "stabilus", anie sako "štabil" (stabil); "skandalas" - "škandal" (Skandal)

Jie ir patys pripažįsta, kad "skudės" yra ne "škudės", tik taip taria, dėl savo kalbos papročių.
Vokiečiai netgi spėlioja nuo kokių lietuviškų-prūsiškų žodžių kilęs tas pavadinimas. Ar nuo: "skuosti" ( bėgti), nuo Skuodo vietovės, nuo kvietimo "skudu, skudu..", ar nuo "skudurai" ir t.t.

Šaip, tai smagu, kad teisingumas atstatomas..

Kažkur skaičiau, kad vokiečiai prisimena mūsų kraštuos gyvas skudutes dar matę, kai buvo paskutinį kartą. Bet matyt per karą jos ir buvo suvalgytos. O Tarybinių laikų išgyvenę vis tiek nebūtų.

Smagu, kad yra besidominčių.
Konsultavomės su specialistais iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, etnologais. Pasak jų, panašu, jog "skudde" yra lietuviškas žodis parašytas vokiškai. remdamiesi jų konsultacijomis šias avis vadiname škudėmis.
Skud ar škud lietuvių kalboj yra daug, o remtis vokišku tarimu pavadinant sugrįžusias avis nereikia, nes tai lietuviškos kilmės žodis, tik "sugromuliuotas" vokiškai ir ne mes nuo jų paėmėm pavadinimą, o jie nuo mūsų, tad tą tarimą reikia suformuoti lietuviškom taisyklėm, o ne vokiško tarimo pagrindu.
Yra šaukiama kai varomos avys"škiud, škiud namo"
Škiudė- pagal Frenkelio žodyną- senoviškai avis, arba kavila merga
Yra ir žodžių su "skud": skudinti- tai tepti, velti, teršti
Yra Skudų kaimas Anykščių rajone.

Na, o teisingumą atstatyti sunku kol kas. Prieš porą savaičių buvo ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo tarybos posėdis. Dalis narių dėl asmeninių ambicijų ir sąsajų su išmokų skirstymu, vis dar trukdo priimti šią veislę į genofondo sąrašą. Atseit nepakanka tų mokslinių šaltinių, kurie buvo pateikti. Atkeltas svarstymas iki gruodžio mėn. vidurio.
O škudės pergyveno sovietmetį. Jas 1941m. vokiečiai išvežė pas save ir atkūrė populiaciją iš išlikusių 160 avių, o 1990m. dar kartą atvykę į Lietuvą ir atradę kaletą avių vėl išsivežė ir papildė savo škudžių populiaciją. Tiesa, ne visos 1990m. atvežtos į vokietiją avys tiko- keletas buvo atrinktos ir įrašytos į škudes, kitos- išbrokuotos. Matomai brokuotosios galėjo būti dabartinės mūsų genofondinės šiurkščiavilnės, kurios panašios į škudes, nes šiurkščiavilnė- tai bandyta pagerinti ta pati škudė.

Smagu domėtis viskuo, kas ateina iš ištakų. Taip mažiau tikimybės, kad būsi suklaidintas.
O ypač, kai tai yra kalba ir avys - abu gyvi sutvėrimai.

Dar vienas filologas-avininkas?!

Ką tuo norite pasakyti?

Kaip filologė ir avių augintoja labai pritariu Jūsų kalbinėms paieškoms avininkystės srityje

Filologas, nekrologas.. čia tik nieko nereiškiantys tušti svetimi žodžiai.
Jei mes domimės senos protėvių veislės sugrįžimu, tai mes pirmoje eilėje esame lietuviai, norintys prisiminti. Nesvarbu ar tai senosios veislės avys ar seniausioji Europos kalba. Ir šiuo atveju mums svarbu ne mėsos kiekis ar pinigai, o mūsų tautos palikimas.
Nemanau, kad atsiras bent vienas žmogus, kuris šią avių veislę imtų auginti tikėdamasis pelnų iš parduodamos mėsos, primelžiamo pieno ar nukirptos vilnos. Todėl ir skirstytis į "filologus" ir avininkus būtų neteisinga. Visų mūsų tikslas bendras.