Taip , karbamidas efektivus kaip ir slietra , bet ... , visu pirma jo amidine forma (NH-2) i amonio virsta per 3-4 dienas esant pakankamai dregmes ir temperaturai , amonio forma (NH-4) kuria augalai pasisavina tik tada kada saknis ieina i ju zona , amonio forma velgi kada virsta i nitratine (NO-3) praeina na tarkim kokios 2 savaites . Amonio forma augalai isisavina greiciausiai , tarkim isberus po savaites jau valgo ja augalai. Beje karbamido gali papulti ir su dideliu biureto kiekiu nes jei jis bus granuliotas tai bus ir didesnis biureto kiekis ir daugiau kaip 3 proc, biureto jau nuodija ir stabdo augalu augima. Beje smeliose ir durpzemiuose sis nitrifikacijos procesas vyksta dar leciau o ir karbamida (NH-2)-N46 isberus reikia butinai iterpti kitaip del aukstesnes temperaturos bus prarandama dalis azoto.
Atsakimo nebus kas geriau , patresi amonio salietra (17-NO3 ir 17 NH4) - augalai ja maitinsis jau mazdaug po savaites nitratine forma, po dar 2 sav. jau valgis ir amonio forma. Karbamidu , starto negaus bet tarkim po kokiu 3 sav jau maitinsis kai tuo tarpu atiduota salietra jau bus sunaudota. Kas geriau??? , Variantu begales , tresti salietra per kelis kartus , vienu metu atiduoti ir salietra ir karbamida , o gal salietra ir sulfata , o gal koki 16-16-16 kai tas azoto 16 kiekis perpus kaip ir salietros plius karbamido o gal sulfato pasiskaiciuojant ir susibalansuojant kiekius. Trasu begales tai ir komplesines su azoto ir kitu elementu kiekiais. Kazkas cia sake jog neneudinga yra 16-16-16 ar 15-15-15+S9(rapsams sitoj vietoj sulfato nebereikes) , dadejus azoto kazkuria forma visai neblogai gausis , juolab , kad fosforo ir kalio viso nepaims o jie ir taip nedings. Zodziu kaip ir pasikartosiu , vieno recepto nera , kaip ir nera dvieju vienodu ukiu.

P.S jei kur nusisnekejau pataisykit

Dėkui išsamu ir naudinga

Tada dar patarkit. Anksčiau niekada nenaudojau sulfato kviečiams, tačiau paskutinius 2 metus pabandžiau. Nieko ypatingo nepastebėjau ... Kitais metais žadu nebenaudoti jo daugiau ( neefektyvu, rūgština dirvą ...) Ką manot apie sulfatą žieminiams kviečiams ??? gerai, blogai, būtina ar nereikalinga ?
Kažkaip ankščiau gana geri derliai užaugdavo ir naudojant vient salietrą

Siera issiplauna kaip ir azotas ir kvieciams ji butina , sulfatas tai vienas is budu kaip tai papildyti jos atsargas, beje ir azotas sulfate tik amonio forma , tad ir poveikis mazai matomas iskart . Galbut tu siera atiduoti kitaip , tarkim su kompleksinemis ir jos pakanka. Bijau apsimeloti bet manau , kad tonai kvieciu reiketu S5-7.

O kaip su sulfato atidavimu pries sėja? Čia buvo tokiu minčių pateikta(arimo berods), kad atseit geriau po sudygimo? Būtų labai idomu išgirst nuomone tuo klausimu. Nes galvojant azotas amonio formoj, tai neturetų kenkti daigumui

Jo, ištikrųjų būtų labai įdomu sužinoti iki galo apie tą mintį, kad sulfatą atiduoti prieš sėją yra negerai ...

kodel turi kenkti azotas, kodel nekalbat apie siera...
sulfatas dirvozemyje jungiasi i h2so3 ir h2so4 tiesa mazais kiekiais bet butent sie junginiai ir musa dygstanti augala

Lietuvos žemdirbystės institutas rekomenduoja tręšimo normas apskaičiuoti pagal šias formules:
N = 48D — 53h;

P = 44,8D — 1,36p;

K = 33,4D — 0,64k.

kur: N; P; K - reikalingas azoto, fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų kiekis (kg/ha);

D - prognozuojamas derlius, t/ha;

h - humuso kiekis dirvožemyje, proc.;

p - fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg;

Panašu, kad ši taisyklė turi išimčių tam tikrose dirvose. Pagooglink "cultan".

Ar kas iš forumiečiu turi praktikos tręšimo planų sudarime pagal dirvožemį? Pasidainkim patirtimi

o jau turi dirvozemio tyrimus kiek ko ten yra (mikro ir makro), ar dideli plotai (sklypu skaicius ir ha) apsaugines zonas turi is aplinkosaugos nusistates ir pan. kokia ukio kryptis?

Kalbam apie augalininkystę ir daugiau apie kalio fosforo trąšų normų paskaičiavimą norimam derliui pagal dirvožemį

kokias skystas trasas naudojat kvieciams? Kokis normos?

kas 32 po 400 litru i ha

o kitokiu jokiu nenaudojat?