Sveiki ziema darbo nedaug tai vat ir pasiskaitau straipsniu visokiausiu ir ten buvo paminetas toks dalykas kaip azoto jutiklis.Ar gal kas jau domejosi tokiu dalyku . vienam toki isigyti brangu ir kaina jo lyg ir 25000 euru kaip ir . bet gal paslaugas teikiant toks aparatas nestu nauda ne vienam ukiui .http://www.yara.co.uk/fertilizer/tools_ ... index.aspx .http://www.youtube.com/watch?v=bNxYRCB6_60 ka manote ?

Manome gerai tam reikalingas barstituvas su elektro sklendziu valdimu ir svarstyklemis kai norma reguliuojama nuo vaziavimo greicio . Na ir zinoma pats N sensorius , kaip ir viskas , oi pamirsau pinigus visam sitam reikalui

Ir dar nepamirškit, kad azoto jis nesutaupys, tik tolygiau jį paskirstys. Geras daiktas, kai nori gaut ne 9 t\ha, bet 10,5 ir beri bendroj sumoj iki tonos salietros.

Tik klausimas ar tu gausi tas 10,5 t, nes vietomis tam "N"sensor atrodys, kad žiauriai "trūksta" azoto ir jis pilnaaaaai atidarys sklendes nors ten verkiant reikia tik kalkių............................ o ne "N". Štai vieta, kur jis garantuotai pjaus grybą. Čia šiaip iš gyvenimo

dabar manau dar per anksti mums tokie dalykai gal kada veliau . pirmiau reikia zemes tyrimus pasidaryti .Tai taip iseina azota skaiciuoja pagal tai kiek kalkiu dirvoje yra ar kaip?

Jeigu dirva per rūgšti, pilk tu kiek nori to azoto ir vis tiek pasėliai bus"bliedni" . Jei dar išviso ten kas nors auga Pirma reikia susitvarkyti su bendru lauko PH o paskiau naudoti "N" sensorių. Bent jau mano nuomone

Na ateityje tai tures perspektyva tokie dalykai, purkštuvuose sensoriai žolei atpažint, barstytuvuose trašu kiekio sensoriai, traktoriai jau taip pat be vairuotojo bando važiuot.... ūkininkaut vis lengviau ir lengviau... turėtu but

Čia jau ponas užlenkei iš serijos "kas būtų jei...". Manyčiau šalyse, kur 10t/ha joks stebuklas, ph sureguliavimas nėra problema, o tik dar vienas ūkininko darbas.

įdomus dalykas tos kintamos normos. Šiemet porą Bogbalių su GPSais suženijom kintamai normai tręšti. Pirmiausia pabandėm porą laukų prieš žieminę sėją K ir P pagal margus žemėlapius, kitą rudenį matysim kas ten gavosi. Pirmas įspudis toks įdomus, jie ten buvo nusiteikę K varyti po 170-180 pagal žemėlapį gavosi nuo 0 iki 180, įdomu stebėt kaip šokinėja norma 0... 50..... 75..... 120.... 50.... 175. Laukai tokie geruliai po 90 ha tai bent jau pirmuose 20ha ką pasivėžinau gautusi kaip ir didelė ekonomija nors sako bendro trąšų kiekio su kintama norma nesutaupysi tik paskirstysi ten kur reikia. Na nežinau pagyvensim pamatysim jei tie eksperimentai pasiteisins eisim link azoto sensorių.

tai tuos zemelapius padaro kombainas kuliant ar kaip? kokia ca technologija yra?

nea Kalio Fosforo žemėlapių kombainas tikrai nepadarys. Ten buvo daryti dirvožemio tyrimai, pagal juos ir žemėlapiai sukurti.

gal pameni kokiu tikslumu buvo imti mėginiai? is po 1ha ar daugiau?

kiek tiksliai nepasakysiu dabar, bet pirmas įspudis, kad kaip trašų barstomajai per tankiai. Negali ji 12m vieną dozę duoti kitus 12 kitą ir kai kas keli metrai norma keičiasi irgi stresas normos reguliavimo sklendei.

Barstytuvu nelabai įsivaizduoju ar įmanoma gaut apčiuopiamą naudą. Įdomu kaip gautųsi su laistytuvu(purkštuvu), kas 2-3m atskirai kompo valdomos sekcijos

Negi čia Dotnuvos žemėse taip gali kisti viskas? Pažiūrėjus žemės lygios kaip jūra, dirvožemis vienodas jokių margumų. Va pas mus tai gal ir aktualu tokie dalykai. Nes per puskilometrinį lauką važiuojant gali surast priemolio, raudono erodavusio molio tinkamo tik tvartų statybai, suneštų vietų paviršinio juodžemio kur nuo kalniukų nuplauta, durpžemio, žvyro ir šlyno dar vadinamo baltožemiu, kuris iškastas iš melioracijos griovių ir sovietinių gudručių paskleistas paviršiuj. Čia suprantu, kad tas tręšimo žemėlapis gali labai kisti ir duoti naudos atitinkamai paskirsčius azotą.